Bhagavad Gytos (18.33) apibrėžia, kas yra satvinė (tyra, dorybinga) dhriči (dhriti) – tvirtumas, valia arba ryžtas.
„Dhriti, kuri yra nesvyruojanti, palaikoma jogos praktika ir kuria žmogus kontroliuoja proto, gyvybinės jėgos (pranos) bei pojūčių funkcijas, yra laikoma satvine.“
Štai esminiai šios minties aspektai:
- Nuolatinumas („be pertraukų“): Tai nėra vienkartinis ryžtas, o pastovus, nepertraukiamas dėmesys sau ir savo dvasiniam tobulėjimui.
- Visapusiška kontrolė: Satvinė valia sujungia tris lygmenis:
- Manas (Protas): Minčių ir emocijų valdymas.
- Prana (Gyvybinė jėga): Energijos suvaldymas (dažnai per kvėpavimo pratimus).
- Indrijos (Pojūčiai): Juslių nukreipimas nuo išorinių blaškymųsi į vidų.
- Jogos praktika kaip įrankis: Būtent jogos (sąjungos su savimi) praktika suteikia jėgos palaikyti šią discipliną.
Rezultatas: Kai žmogus per jogos praktiką sujungia protą, praną ir pojūčius, ši valia virsta švaria, skaidria (satvine) energija, vedančia į aukštesnę sąmonę ir vidinę ramybę.
Tai yra aukščiausia disciplinos forma, kai pastanga tampa natūralia būsena

Leave a Reply